Pagrindinė idėja

Obligacijos trumpuoju laikotarpiu gali kristi, kai kyla palūkanos. Nuo infliacijos apsaugotos obligacijos (inflation-linked) labiau taikosi į perkamąją galią nei nominalios obligacijos, bet jos irgi turi savo „minusų“.

Nominalios vs nuo infliacijos apsaugotos: kuo skiriasi?

• Nominalios obligacijos moka fiksuotą kuponą ir grąžina fiksuotą nominalą (eurais „šiandien“). Realus (infliacijos pakoreguotas) rezultatas priklauso nuo būsimos infliacijos.
• Nuo infliacijos apsaugotos obligacijos koreguoja nominalą (ir dažnai kuponus) pagal infliaciją. Paprastai tariant: jos taikosi grąžinti „realius eurus“.

Kada jos dažniausiai padeda

• Kai infliacija būna didesnė nei rinka tikėjosi (netikėta infliacija).
• Kai nori dalinio draudimo nuo infliacijos netikėtumų (bet ne „garantijos“ visais scenarijais).

Dažnos klaidos

• „Jei apsaugotos nuo infliacijos, tai nekris.“ Netiesa. Jos vis tiek jautrios palūkanoms (real yield). Kai realios palūkanos kyla, kaina gali kristi.
• „Per infliaciją jos visada aplenks nominalias.“ Ne visada. Jei infliacija jau buvo „įkainota“, nominalios gali pasirodyti panašiai ar geriau.
• „Tai hedge’as visam portfeliui.“ Ne. Tai labiau hedge’as obligacijų daliai, o ne akcijų rizikai.

Paprasta taisyklė portfelyje

Jei obligacijas naudoji stabilumui, nuo infliacijos apsaugotos obligacijos gali būti prieskonis šalia pagrindinio obligacijų ETF. Dažnai logiška laikyti jas mažesne obligacijų dalies dalimi.

Esmė

Nominalios obligacijos dažniau geriau amortizuoja augimo/palūkanų šokus, o nuo infliacijos apsaugotos — netikėtos infliacijos riziką. Mišinys gali padaryti obligacijų dalį atsparesnę, bet stebuklų nėra.